Jogos užsiėmimai – tai indų filosofija paremtas mokymas, apimantis įvairius fizinius ir mentalinius pratimus kaip pranajama, meditacija, asanas ar askezė. Joga žmonių tarpe praktikuojama jau daugiau kaip 5000 metų, tad tai tik parodo, kiek išminties ir paslapčių sudaro jogą. Jogos teorinis pagrindas – Samkhja. Vis dėlto, kitaip nei samkhja, joga išpažįsta asmenišką aukščiausiąjį Dievą. Pagrindinė įdėja, kuria grindžiama joga – meditacija, askezė bei koncentracija padeda žmogui nuraminti dvasią, pasiekti gilesnę įžvalgą ir išsivaduoti iš materialaus pavidalo. Jogos pavadinimas kilęs iš sanskrito kalbos, yoga, nuo yuga (jungas), yui reiškia: „surišti, įtempti“ ir gali būti suprantamas kaip „suvienijimas“ arba „integracija“.
Joga dar vadinama ir dievišku gyvenimo mokymu, kuris atsiskleidė senovės išminčiams meditacijos metu. Seniausi jogos įrodymai – archeologinių ekspedicijų metu rastos akmeninės figūrėlės, vaizduojančios žmones jogos pozomis. Joga pirmą kartą buvo paminėta Vedų raštuose. Kiek vėliau ją susistemino didysis mistikas Pantadžali Munis. Kiek vėliau tekstų apie jogą buvo parašyta ir daugiau, bet Patandžalio Joga sutra išliko bazine platforma tokioms jogos sistemoms, kaip laja joga, arba kundalini joga, mantra joga, krija joga, džnana joga tokia, kokia ji aprašyta Bhagavadgitoje, ir aišku Patandžalio joga arba Aštanga joga, kurios aukščiausias lygmuo vadinamas radža joga.
Jogą galima išskirti į daugybę krypčių.
Hatha joga – praktiniai pratimai kūnui. Ši jogos rūšis susideda iš asanų (pratimų skirtų kūnui), pranajamos (kvėpavimui skirtų pratimų), atsipalaidavimo ir valymosi technikų.
Veikimas, neprisirišant prie savo veiklos vaisių, išugdo tauresnius jausmus.
Džnana joga – žinojimo ir išminties joga – sunkiausias kelias, reikalaujantis begalinės valios, ryžto ir intelekto. Pagal Vedantos filosofiją, gjana jogai naudoja savo protą tam, kad ištirtų savo tikrąją prigimtį.
Radža joga – fizinės ir protinės kontrolės mokslas. Dažnai vadinamas „karališkaja joga“. Radža joga siūlo visapusišką minties bangų kontroliavimo metodą, pakeičiantį mūsų psichinę ir fizinę energiją į dvasinę. Į ją įeina ir hatha joga.
Krija joga – būdas pasiekti kvėpavimo ir sielos jungtį kiekviename įkvėpime ir iškvėpime.
Aštanga joga – jogos tėvo Patandžalio Maharišio apibendrinta Radža joga yra žinoma kaip Aštanga joga.
Karma joga – veikimo joga. Ši joga moko pasiaukojimo, nesitikint jokio atpildo ar naudos.
Sachadža joga – išskirtinai meditacinė joga. Siekianti galutinių visų jogų tikslu – Nušvitimo, Absoliuto, Nirvanos.
Bhakti joga – dvasinio pasišventimo (atsidavimo) kelias. Maldomis, ritualais ir garbinimu jie paskiria save Dievui, keisdami savo emocijas ir leisdami joms įtekėti į besąlyginę meilę ir dvasinį atsidavimą.
Joga yra tarsi mokslas, tačiau kaip ir visi dalykai, joga turi tam tikrus pagrindus, kurie yra patys svarbiausi šiame savęs ir dievo pažinimo moksle. Joga kaune.
Meditacija – tai jogos praktikos šerdis, kertinis akmuo. Tai pagrindinė jogos priemonė ir, kartu, galutinis jos tikslas. Meditacija – menas sutelkti ir nuraminti protą. Jogas sutelkdamas protą išsklaido neigiamų mintis bei jausmus ir tokiu būdu pereina į meditacinę būseną. galiausiai pasiekiamas samadhis (viršsąmonės būsena). Samadhi tai palaimingas susijungimas su aukščiausiuoju Aš, leidžiantis tiesiogiai intuityviai patirti amžinybę. Tai vidinis, dvasinis potyris, esantis virš ribotos kalbos ir minčių. Jausmai, protas ir intelektas nustoja veikti, ir mes patiriame aukščiausiąją būtį, kuri apima viską gyvenime, suteikdama mums ramybę, atjautą, džiaugsmą, laimę ir supratimą. Asana – specialus jogos pratimas. Pratimas pradedamas kvėpavimo kontrole, vėliau atliekamas pats pratimas suderiintas su kvėpavimu (pvz., lenkiantis iškvėpiama, keliantis įkvėpiama) ir atsipalaidavimas.
Šavasanos pratimo metu energija, arba dar kitaip prana yra beveik nenaudojama. Giliai atsipalaidavus eikvojama tik labai nedidelė pranos dalis svarbiausioms organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Tuo tarpu likusi dalis – kaupiama ir išsaugoma. Siekiant pilno atsipalaidavimo jogoje naudojami trys metodai – fizinis, protinis ir dvasinis atsipalaidavimas.
Joga siūlo gryną vegetarišką dietą, paremtą senosiomis Ajurvedos žiniomis apie gyvenimo meną. Jogų mityba yra labai natūrali, vartojanti neperdirbtus, natūralius maisto produktus, susidedanti iš gūdų ankštinių, vaisių, daržovių, riešutų, sėklų ir pieno produktai. Jogos mityba atsižvelgia ir į subtilų maisto poveikį protui ir pranai. Tačiau jogų atsisakymas valgyti mėsą labiausiai susijęs su pagrindinio ahimsa, tai yra nežudymo principo, laikymusi.
Pranajama – tai pranos kontrolė, ypač tos pranos, kuri įgavo gyvybinės energijos formą. Jogai skelbia, kad ši kontrolė, jeigu ji pakelta iki pakankamai aukštos pakopos, leidžia žmogui viešpatauti virš kitų pranos apraiškų gamtoje. Tai ir yra valdžios bei galingumo paslaptis.
Joga – puikus būdas atitrūkti nuo kasdieninės rutinos bei visapusiškai pailsėti. Joga yra paremta fizinių judesių ir minčių kontrole bei derinimu, kas leidžia pasiekti visišką idilę.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.Sutinku
Jogos užsiėmimai – tai indų filosofija paremtas mokymas, apimantis įvairius fizinius ir mentalinius pratimus kaip pranajama, meditacija, asanas ar askezė. Joga žmonių tarpe praktikuojama jau daugiau kaip 5000 metų, tad tai tik parodo, kiek išminties ir paslapčių sudaro jogą. Jogos teorinis pagrindas – Samkhja. Vis dėlto, kitaip nei samkhja, joga išpažįsta asmenišką aukščiausiąjį Dievą. Pagrindinė įdėja, kuria grindžiama joga – meditacija, askezė bei koncentracija padeda žmogui nuraminti dvasią, pasiekti gilesnę įžvalgą ir išsivaduoti iš materialaus pavidalo. Jogos pavadinimas kilęs iš sanskrito kalbos, yoga, nuo yuga (jungas), yui reiškia: „surišti, įtempti“ ir gali būti suprantamas kaip „suvienijimas“ arba „integracija“.
Joga dar vadinama ir dievišku gyvenimo mokymu, kuris atsiskleidė senovės išminčiams meditacijos metu. Seniausi jogos įrodymai – archeologinių ekspedicijų metu rastos akmeninės figūrėlės, vaizduojančios žmones jogos pozomis. Joga pirmą kartą buvo paminėta Vedų raštuose. Kiek vėliau ją susistemino didysis mistikas Pantadžali Munis. Kiek vėliau tekstų apie jogą buvo parašyta ir daugiau, bet Patandžalio Joga sutra išliko bazine platforma tokioms jogos sistemoms, kaip laja joga, arba kundalini joga, mantra joga, krija joga, džnana joga tokia, kokia ji aprašyta Bhagavadgitoje, ir aišku Patandžalio joga arba Aštanga joga, kurios aukščiausias lygmuo vadinamas radža joga.
Jogą galima išskirti į daugybę krypčių.
Hatha joga – praktiniai pratimai kūnui. Ši jogos rūšis susideda iš asanų (pratimų skirtų kūnui), pranajamos (kvėpavimui skirtų pratimų), atsipalaidavimo ir valymosi technikų.
Veikimas, neprisirišant prie savo veiklos vaisių, išugdo tauresnius jausmus.
Džnana joga – žinojimo ir išminties joga – sunkiausias kelias, reikalaujantis begalinės valios, ryžto ir intelekto. Pagal Vedantos filosofiją, gjana jogai naudoja savo protą tam, kad ištirtų savo tikrąją prigimtį.
Radža joga – fizinės ir protinės kontrolės mokslas. Dažnai vadinamas „karališkaja joga“. Radža joga siūlo visapusišką minties bangų kontroliavimo metodą, pakeičiantį mūsų psichinę ir fizinę energiją į dvasinę. Į ją įeina ir hatha joga.
Krija joga – būdas pasiekti kvėpavimo ir sielos jungtį kiekviename įkvėpime ir iškvėpime.
Aštanga joga – jogos tėvo Patandžalio Maharišio apibendrinta Radža joga yra žinoma kaip Aštanga joga.
Karma joga – veikimo joga. Ši joga moko pasiaukojimo, nesitikint jokio atpildo ar naudos.
Sachadža joga – išskirtinai meditacinė joga. Siekianti galutinių visų jogų tikslu – Nušvitimo, Absoliuto, Nirvanos.
Bhakti joga – dvasinio pasišventimo (atsidavimo) kelias. Maldomis, ritualais ir garbinimu jie paskiria save Dievui, keisdami savo emocijas ir leisdami joms įtekėti į besąlyginę meilę ir dvasinį atsidavimą.
Joga yra tarsi mokslas, tačiau kaip ir visi dalykai, joga turi tam tikrus pagrindus, kurie yra patys svarbiausi šiame savęs ir dievo pažinimo moksle. Joga kaune.
Meditacija – tai jogos praktikos šerdis, kertinis akmuo. Tai pagrindinė jogos priemonė ir, kartu, galutinis jos tikslas. Meditacija – menas sutelkti ir nuraminti protą. Jogas sutelkdamas protą išsklaido neigiamų mintis bei jausmus ir tokiu būdu pereina į meditacinę būseną. galiausiai pasiekiamas samadhis (viršsąmonės būsena). Samadhi tai palaimingas susijungimas su aukščiausiuoju Aš, leidžiantis tiesiogiai intuityviai patirti amžinybę. Tai vidinis, dvasinis potyris, esantis virš ribotos kalbos ir minčių. Jausmai, protas ir intelektas nustoja veikti, ir mes patiriame aukščiausiąją būtį, kuri apima viską gyvenime, suteikdama mums ramybę, atjautą, džiaugsmą, laimę ir supratimą. Asana – specialus jogos pratimas. Pratimas pradedamas kvėpavimo kontrole, vėliau atliekamas pats pratimas suderiintas su kvėpavimu (pvz., lenkiantis iškvėpiama, keliantis įkvėpiama) ir atsipalaidavimas.
Šavasanos pratimo metu energija, arba dar kitaip prana yra beveik nenaudojama. Giliai atsipalaidavus eikvojama tik labai nedidelė pranos dalis svarbiausioms organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Tuo tarpu likusi dalis – kaupiama ir išsaugoma. Siekiant pilno atsipalaidavimo jogoje naudojami trys metodai – fizinis, protinis ir dvasinis atsipalaidavimas.
Joga siūlo gryną vegetarišką dietą, paremtą senosiomis Ajurvedos žiniomis apie gyvenimo meną. Jogų mityba yra labai natūrali, vartojanti neperdirbtus, natūralius maisto produktus, susidedanti iš gūdų ankštinių, vaisių, daržovių, riešutų, sėklų ir pieno produktai. Jogos mityba atsižvelgia ir į subtilų maisto poveikį protui ir pranai. Tačiau jogų atsisakymas valgyti mėsą labiausiai susijęs su pagrindinio ahimsa, tai yra nežudymo principo, laikymusi.
Pranajama – tai pranos kontrolė, ypač tos pranos, kuri įgavo gyvybinės energijos formą. Jogai skelbia, kad ši kontrolė, jeigu ji pakelta iki pakankamai aukštos pakopos, leidžia žmogui viešpatauti virš kitų pranos apraiškų gamtoje. Tai ir yra valdžios bei galingumo paslaptis.
Joga – puikus būdas atitrūkti nuo kasdieninės rutinos bei visapusiškai pailsėti. Joga yra paremta fizinių judesių ir minčių kontrole bei derinimu, kas leidžia pasiekti visišką idilę.