Vienas iš skiriamųjų rudens bruožų – įvairiaspalviai rudeniniai lapai, nuklojantys žemę. Tačiau kad ir kaip gražiai jie atrodytų, kartu tai – papildomas rudens darbas. Lapus reikia surinkti, ypač nuo vejos, nes lapuose žiemoja daugelio sodo augalų grybinių ligų sukėlėjai – grybiena, sporos, taip pat bakterijos ir kiti mikroorganizmai. Dažnai kyla klausimas, ką daryti su surinktais lapais: išmesti ar kompostuoti?
Ar verta lapus kompostuoti?
Lapų ir kitų žaliųjų atliekų kompostavimas – sparčiai populiarėjantis dirvožemio gerinimo būdas. Kompostuoti verta, nes tai yra visai nesudėtinga ir nereikalauja didelių investicijų, o naudą turi itin didelę: tai ekologiškas atliekų tvarkymo būdas, užtikrinantis kitų metų derliaus kokybę. Pomidorų sėklos sužels greičiau, augalai augs stipresni ir atsparesni, jei sėsite į žemę sumaišytą su kompostu.
Kompostavimas – tai biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, kai dėl mikroorganizmų ir kitų dirvožemio gyvūnų veiklos suyra biologiškai skaidžios atliekos. Susidaręs kompostas yra naudojamas kaip vertingos organinės trąšos ir vertingos medžiagos yra sugrąžinamos atgal į medžiagų apykaitos ratą.
Kaip kompostuoti?
Kompostuojant lapus reikia laikytis tokių pačių taisyklių kaip ir kompostuojant augalų arba vejos atliekas: augalinės kilmės medžiagos turi sudaryti iki 70 proc. komposto, organinės trąšos, pavyzdžiui, mėšlas – apie 20 proc. ir dirva – apie 10 proc. Organines trąšas galima keisti jau subrendusiu kompostu, o dirvos dalį padidinti iki vieno trečdalio būsimos komposto dalies. Taip kompostuodami galite būti tikri, kad kompostą galėsite naudoti jau kitais metais. Kad procesas nesustotų, galima kartais komposto krūvą arba dėžę palaistyti vandeniu, taip pat rekomenduojama kompostą pamaišyti.
Sluoksniavimas yra svarbus, nes lapai – vienos iš sunkiausiai skaidomų augalinių atliekų. Pavyzdžiui, nesusluoksniuoti ąžuolo lapai kompostu taps tik po 3 ir daugiau metų. Kompostuoti netinka riešutmedžio lapų, nes juose esančios aktyvios medžiagos slopina daugelio augalų augimą. Geriausia kompostuoti obelų, kriaušių, klevų, liepų, beržų ir daugelio kitų medžių lapus.
Taigi, jei norite sutaupyti pinigų nepirkdami trąšų, saugoti gamtą ir džiaugtis gausiu ir kokybišku daržovių derliumi, gausiais gėlių žiedais, verta apmąstyti lapų kompostavimo galimybę.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.Sutinku
Vienas iš skiriamųjų rudens bruožų – įvairiaspalviai rudeniniai lapai, nuklojantys žemę. Tačiau kad ir kaip gražiai jie atrodytų, kartu tai – papildomas rudens darbas. Lapus reikia surinkti, ypač nuo vejos, nes lapuose žiemoja daugelio sodo augalų grybinių ligų sukėlėjai – grybiena, sporos, taip pat bakterijos ir kiti mikroorganizmai. Dažnai kyla klausimas, ką daryti su surinktais lapais: išmesti ar kompostuoti?
Ar verta lapus kompostuoti?
Lapų ir kitų žaliųjų atliekų kompostavimas – sparčiai populiarėjantis dirvožemio gerinimo būdas. Kompostuoti verta, nes tai yra visai nesudėtinga ir nereikalauja didelių investicijų, o naudą turi itin didelę: tai ekologiškas atliekų tvarkymo būdas, užtikrinantis kitų metų derliaus kokybę. Pomidorų sėklos sužels greičiau, augalai augs stipresni ir atsparesni, jei sėsite į žemę sumaišytą su kompostu.
Kompostavimas – tai biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, kai dėl mikroorganizmų ir kitų dirvožemio gyvūnų veiklos suyra biologiškai skaidžios atliekos. Susidaręs kompostas yra naudojamas kaip vertingos organinės trąšos ir vertingos medžiagos yra sugrąžinamos atgal į medžiagų apykaitos ratą.
Kaip kompostuoti?
Kompostuojant lapus reikia laikytis tokių pačių taisyklių kaip ir kompostuojant augalų arba vejos atliekas: augalinės kilmės medžiagos turi sudaryti iki 70 proc. komposto, organinės trąšos, pavyzdžiui, mėšlas – apie 20 proc. ir dirva – apie 10 proc. Organines trąšas galima keisti jau subrendusiu kompostu, o dirvos dalį padidinti iki vieno trečdalio būsimos komposto dalies. Taip kompostuodami galite būti tikri, kad kompostą galėsite naudoti jau kitais metais. Kad procesas nesustotų, galima kartais komposto krūvą arba dėžę palaistyti vandeniu, taip pat rekomenduojama kompostą pamaišyti.
Sluoksniavimas yra svarbus, nes lapai – vienos iš sunkiausiai skaidomų augalinių atliekų. Pavyzdžiui, nesusluoksniuoti ąžuolo lapai kompostu taps tik po 3 ir daugiau metų. Kompostuoti netinka riešutmedžio lapų, nes juose esančios aktyvios medžiagos slopina daugelio augalų augimą. Geriausia kompostuoti obelų, kriaušių, klevų, liepų, beržų ir daugelio kitų medžių lapus.
Taigi, jei norite sutaupyti pinigų nepirkdami trąšų, saugoti gamtą ir džiaugtis gausiu ir kokybišku daržovių derliumi, gausiais gėlių žiedais, verta apmąstyti lapų kompostavimo galimybę.