Vonios kambarys – tai vieta, kur prasideda diena ir baigiasi stresas. Tačiau ši erdvė, nors maža, yra viena sudėtingiausių namų zonų – čia karštis, drėgmė, garai ir nuolatinis vandens kontaktas tampa tikru išbandymu kiekvienai medžiagai. Nepaisant to, daug žmonių į vonios įrengimą vis dar žiūri paviršutiniškai – pasikliauja akimi, o ne techninėmis žiniomis. Rezultatas? Po kelerių metų plytelės skilinėja, paviršius tampa slidus, o grindys – pavojingai trapios.
Kad to išvengtumėte, verta žinoti, kokių klaidų daro net patyrę namų renovuotojai.
1. Renkamasi tik pagal vaizdą, o ne pagal funkciją
Blizgus paviršius, marmuro raštas, įspūdinga tekstūra – atrodo, tobula. Bet kai pirmą kartą paslystate duše, suprantate, kad grožis turėjo savo kainą. Šlapio paviršiaus slydimo koeficientas (vadinamas R klasė) – vienas svarbiausių rodiklių, į kurį būtina atkreipti dėmesį. Saugi danga drėgnoms grindims turėtų būti R10–R12.
Įdomu tai, kad kai kurie gamintojai šiandien taiko „mikrotekstūros“ technologiją – plytelės paviršiuje sukuriama vos juntama reljefinė danga, kuri išlieka švelni liesti, bet itin saugi net šlapia. Tokia inovacija leidžia pasiekti balansą tarp estetikos ir praktiškumo.
2. Nepakankamas dėmesys drėgmės sugėrimui
Vienas didžiausių mitų – kad visos plytelės tinka voniai. Deja, ne. Skirtumą lemia jų poringumas. Dėl to verta tikrinti techninį aprašą – geros kokybės grindų plytelės įgeria ne daugiau kaip 0,5 % vandens.
Mažai kas žino, kad kai kurios akmens masės plytelės prieš patenkant į prekybą testuojamos šaldymo laboratorijose, kur cikliškai kaitinamos iki +50 °C ir šaldomos iki –40 °C. Šis procesas padeda įsitikinti, kad medžiaga ne tik estetiška, bet ir atspari ekstremalioms sąlygoms.
3. Grindims naudojamos sienų plytelės
Tai viena klasikinių klaidų, kuri kainuoja brangiai. Sienoms skirtos plytelės yra plonesnės, poringesnės ir neturi reikiamo slydimo atsparumo. Dėl to jos greitai susidėvi arba tampa slidžios. Grindims būtina rinktis storesnes, akmens masės plyteles, pritaikytas apkrovai ir drėgmei.
4. Sprendimus lemia kaina, o ne kokybė
Trumpalaikiai sutaupymai dažnai virsta ilgalaikėmis problemomis. Pigios plytelės dažnai pagamintos iš žemesnės kokybės molio, turi nelygų paviršių ir prastą glazūrą. Jos gali prarasti spalvą, skilti nuo temperatūros svyravimų ar net atšokti nuo pagrindo.
Dauguma pirkėjų nežino, kad brangesnės plytelės ne visada reiškia prabangą – tai dažnai reiškia griežtesnę kokybės kontrolę gamykloje. Tokios plytelės gaminamos lazerinio pjaustymo būdu, o kiekviena partija testuojama dėl spalvos vientisumo ir matmenų tikslumo.
5. Pamirštama hidroizoliacija
Net pati brangiausia danga taps bevertė, jei po ja įsiskverbs drėgmė. Hidroizoliacija – tarsi nematomas skydas, saugantis konstrukciją nuo pelėsio, kvapo ir deformacijų.
Renkantis hidroizoliacines priemones, verta atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Naudoti tik gaminius, pažymėtus kaip tinkamus drėgnoms zonoms;
- Kampus, vamzdžių pravedimus ir dušo zoną sutvirtinti specialiomis juostomis;
- Leisti hidroizoliacijai pilnai išdžiūti prieš klijuojant plyteles;
- Tepimo sluoksnį dėti ne mažesnį nei 1 mm storio.
Nauja požiūrio kryptis
Šiuolaikinės vonios dizaino tendencijos nebeskiria funkcionalumo ir estetikos – jos jungia abu. Didelio formato plytelės, antibakteriniai paviršiai, savaime išsivalančios dangos ir „Slip-Stop“ technologijos padeda kurti vonias, kurios ne tik atrodo prabangiai, bet ir tarnauja ilgus metus.
Taigi, renkantis dangą drėgnoms patalpoms, reikia galvoti ne tik apie spalvą ar raštą, bet ir apie tai, kaip ši danga elgsis po dešimties metų. Nes tik tada vonios kambarys taps vieta, kur grožis sutampa su ilgaamžiškumu.
